Australija, kaip sapnas

Vasara. Tai metas apie kurį dažnai pagalvojame. Ypač žiemą. Vasara asocijuojasi su šiluma, atostogomis, gera nuotaika, todėl dažnam lietuviui ir apskristai bet kokiam žmogui šis metų sezonas yra mieliausias širdžiai. Paskutinius metus turėjau dvi vasaras, vieną Lietuvoje, o kitą Australijoje, kuri vis dar tęsiasi. Ir dar tęsis ganėtinai ilgai. Kartais susimąstau, ar čia realybė? Nes jaučiuosi, kaip sapne. Ar tai tikra? Ar aš Australijoje? Atrodo gyvenau gyvenau, ėjau į koledžą, darbą, turėjau keturis metų sezonus, važinėjau Vilniaus troleibusais ir štai aš Australijoje, naujus metus sutinku su šortais, per Kalėdas guliu paplūdimyje, šeštadienį eisiu į plaukiojimo banglentėmis pamoką, net neprisimenu, kur visus savo megztinius padėjau, ir jau baigiu sutepti antrą buteliuką kremo nuo saulės. Kai pagalvoju viskas kartais atrodo „mind blowing“ … Kaip lengvai gali pasikeisti gyvenimas. Mano receptas paprastas. Norėti, o po to daryti tai, kas tave veda link tavo norų. Teko žengti rimtus žingsnius, daug ko atsisakyti, rizikuoti. Nebūna labai lengva. Bet vėliau, kai pajauti, kad stovi ant beveik išsipildyto noro, kai savo sugalvotą ir ilgai apmąstytą viziją gali pagaliau pajusti ir paliesti, supranti, jog buvo verta.

accelerated-professionals-developing-leadership-houston-do-it-now

Neveltui paminėjau, jog jaučiuosi kaip sapne. Čia atvažiavus, gali šiek tiek apsvaigti nuo viso gėrio, grožio, lengvabūdiško gyvenimo ir gal net pamiršti svarbius dalykus. Tokius kaip tobulėjimas, tikslo siekimas ir noras kažką turėti. Pradžioje gali šiek tiek užmigti, priprasti prie darbo, jausti komfortą ir gyventi laimingai, tekėti pasroviui, kaip tinginė antis. Smagu, juk Australija, čia šilta, jautiesi finansiškai saugus, aplink gražu. Daug kam šis gyvenimo būdas gal ir patinka. O man? Aš visada buvau iš tų žmonių, kurie vienoje vietoje negali išbūti ilgai. Gal tai ir minusas, nes daugeliui galiu pasirodyti nepastovus. Bet man pačiam tai didžiausias pliusas. Ir tiesą sakant nelabai rūpi, ką kiti apie mane galvoja. Kai pajaučiu, kai dalykai ima tiesiog plaukti, o aš kartu su jais- tas jausmas mane žudo. Visada norėjau kažko daugiau. Nesakau, jog noriu eiti visiškai prieš srovę, bet nukrypti ir patyrinėti kitas upės vagas neatsisakau. Turbūt todėl pakeičiau milijonus būreliu vaikystėje, išbandžiau daugybę užsiėmimų, gal būt todėl taip mėgstu keliauti, keisti aplinką ir ieškoti naujų draugų. Viskas dėl to, jog noriu pažinti šį pasaulį. Išbandyti save. O mano misija čia, panaši – tyrinėti, džiaugtis, bet neužmigti. Tikiuosi pavyks 🙂

Kas naujo?

Keletas naujienų iš paskutinių įvykių. Praėjusį savaitgalį BANDĖME persikraustyti į kitą butą. Bet tik bandėme, nes kraustymasis buvo nesėkmingas. Kai nusivežėm daiktus, pastebėjome, jog mūsų kambarys visas supelijęs. Pelėsis nėra toks jau labai geras dalykas, ypač tiem kam yra buvusi astma vaikystėje. Man. Todėl susikrovėme daiktus ir tą pačia dieną grįžome į savo senąjį mažą kambarį. Kol kas pagyvensime čia.
Taip pat šią savaitę baigėsi vasaros atostogos ir prasidėjo darbų metas. Su Greta grįžome prie savo įprastinio tvarkaraščio. Darbas, sportas, kelionės. Tiesa, dabar į savo tvarkaraštį įtraukiau ir knygų skaitymą, nes kažkurią dieną, prie kažkieno namų, radau didžiulį stalą su nemokamomis knygomis. O dalykai, kurie yra nemokami mane visada domino. Buvo neblogų knygų, tad pasiėmiau veiklos. Dar naujas žingsnis -užsiregistravau į keletą seminarų apie marketingą. O ateinantį šeštadienį pirmą kartą stosiu ant tikrų tikriausios australiškos banglentės!

Negaliu leisti šiam straipsniui būti nespalvingam. Todėl pabaigai keletas nuotraukų iš mūsų paskutinio žygio. Su Greta keliavome patyrinėti dar vienos Sidnėjaus pakrantės, kurioje dar nebuvome. Vaizdai iš ties gražūs. Laukinis paplūdimys, į džiungles panašus miškas ir jaukus takelis su vaizdu į vandenį.

2

5

45

1

20150102_145321

3

xs

20150102_130713

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *