Blog

Sveiki visi. Dar tik prieš porą dienų grįžau iš savo įspūdingiausios, kada nors patirtos kelionės gyvenime. Apie „Didįjį Vandenyno Kelią“ (Great Ocean Road) buvau girdėjęs iš anksčiau ir štai pagaliau pačiam pavyko juo pravažiuoti. Kol kas gyvenu įspūdžiais ir jau baigiu visiems įkyrėti savo pasakojimais apie šį nuotykį. Tai buvo 5 dienos nepamirštamo važiavimo neįprastose, stulbinančio grožio vietose. Šis 500 kilometrų kelias, besidriekiantis pietine Australijos pakrante, yra visų keliautojų svajonė. Iš viso įveikėme apie 1000 km važiuodami Viktorijos valstijos vandenyno suformuota uolėta pakrante. Išvydome kvapą gniaužiančius vaizdus: lietaus miškus, paplūdimius, didingas uolas, įspūdinguosius „12 apaštalų“ – didžiuliai kalkakmenio luitai atsiskyrę nuo kranto, taip pat Londono tiltą, Bells Beach paplūdimius – banglentininkų rojus, daugybė nuostabių įlankų, aplankėme Granpians Nacionalinio parko kalnyną, miegojome kampinguose, kurių medžiuose ilsėjosi koalos, sutikome didžiuosius žeme vaikščiojančius paukščius emu ir dar daug nuotykių patyrėme, apie kuriuos būtų galima parašyti visai neblogą knygą. O dar tas žvaigždėtas dangus ir neišdildomą įspūdį palikęs saulėlydis kalnų papėdėje…

Nuotraukų ir informacijos iš kelionės turiu tikrai daug! Viską sutalpinęs į vieną savo blogo įrašą, manau nuvarginčiau jūsų akis, todėl šį gėrį ir įspūdžius suskirstysiu į keletą dalių, kad būtų lengviau man ir kitiems. Planuoju parašyti 5-6 dalis, apie kiekvieną kelionės dieną. Tad kviečių paskaityti pirmąją dalį, ir laukti kitų mūsų nuotykių!

Planas

Mintys apie šią didingą kelionę mūsų galvose kirbėjo jau nuo pat atvažiavimo į Australiją, todėl stengėmės viską kruopščiai susiplanuoti, kad nekiltų jokių nesklandumų ateityje. Norėjome pasidaryti sau tobulą nuotykį. Nusprendėme važiuoti 4iese. Likus 2 mėnesiams iki kelionės pradžios, sutartomis dienomis pasiprašėme laisvadienių ir pradėjome dairytis lėktuvo bilietų į Melburną, nes geriausias šio nuotykio starto taškas yra būtent nuo ten. Žemiau matote apytikslį mūsų kelionės planą. Labai pasistengus, tokį atstumą galima įveikti per dvi dienas, tačiau mes neskubėjome, norėjome pasimėgauti australiška gamta ir kiekvienoje vertoje dėmesio vietoje praleisti šiek tiek daugiau laiko.

Pagrindiniai pirmosios dienos plano žingsniai atrodė štai taip:

-Skrydis į Melburną
– Mašinos nuoma
– Pirmas sustojimas parduotuvėje
– Antrasis sustojimas paplūdimyje ir mažas piknikas
– Soti vakarienė kempinge ir pasivaikščiojimas po žvaigždėmis prie jūros
– Naktis Palapinėje

Startas!

Visi susitikome oro uoste, nuotaikos, kaip galite įsivaizduoti buvo nuostabiai neapsakomai geros! Visi nekantravome ir jautėme, jog beliko vos keli žingsniai iki mūsų didžiojo nuotykio pradžios. Visi žinojome, jog laukė nepamirštama kelionė.

Skrydis į Melburną neilgas, nepilnai dvi valandos, todėl laikas neprailgo. Skrydžio metu atsivėrė įspūdingi raudonosios australiškos žemės vaizdai. Mėgstu skrydžius, nes pasaulį pamatai visai iš kito kampo, kaip meno kūrinį, margą paveikslą.

Iš anksto buvom užsisakę automobilį su kuriuo keliausime. Maža mašina tokiai kelionei – blogas sprendimas, todėl nusprendėme pasiimti didelę, patogią, ir beveik visiškai naują 5ių vietų mašiną, kad jokios kliūtys ir ilgi keliai nevargintų.

Taip prasidėjo mūsų žygis! Kadangi į Melburną atvykome gan vėlai, diena ėjo link vakaro. Užtrukome kol susitvarkėme dokumentus su mašina, tad daug laiko neturėjome. Pirmąją dieną padarėme tik du sustojimus: vienas parduotuvėje, kitas paplūdimyje. Kadangi keliausime 5ias dienas, o kitą parduotuvę nežinia kada pamatysime, stengėmės pasirūpinti maisto atsargomis ir vandeniu bent 3ims ar keturioms dienoms. Prisipirkome daug. Mėsos, konservų, batonų, bandelių, vaisių, daržovių, vandens, saldumynų, žodžiu visko, kas reikalinga, o gal net ir nereikalinga. Bet žinojome, jog iš bado tikrai nemirsim. Gal nuo vorų ar nuo gyvačių, bet iš bado tikrai ne. Saulė jau leidosi, stabtelėjome paplūdimyje. Ta vietą man buvo panaši į lietuvišką paplūdimį, todėl akimirkai pasijaučiau lyg namie, nes užaugau prie jūros. Didžiausias skirtumas buvo tas, jog saulė leidosi į kitą pusę, nes čia Australija… Pasidarėme nedidelį pikniką, užkandome, pasidarėme kelias nuotraukas, visi jautėmės pozityviai, visos problemos (kurių net nebuvo) užsimiršo, visos mintys buvo tik toje akimirkoje ir niekur kitur. Tai buvo tas momentas, kai pajauti atostogas.

Kadangi darėsi vis tamsiau, turėjome susirasti nakvynės vietą. Su savimi turėjome palapines, didelę mašiną ir 4 miegmaišius, todėl baisu nebuvo. Netoli paplūdimio, kurį lankėme suradome kempingo teritoriją, su galimybe praleisti naktį mašinoje, arba nuosavoje palapinėje. Mums tiko. Kempinge buvo elektrinės kepsninės, kur galėjome pasikepti savo vakarienės kepsnius, taip pat dušai, elektra telefonams ir fotoaparatams pasikrauti, žinoma tualetai. Vakarą praleidome ramiai, pasikepėme kepsnių, pavakarieniavome po naktiniu Australijos dangumi. Turėjome progą pasijusti tikrais stovyklautojais! Vėliau dar išėjome patyrinėti miestelio, kuris buvo visiškai tuščias. Rodėsi, jog esame vieni visoje teritorijoje, todėl buvo linksma. Nuėjome prie jūros, pagurkšnojome „šiltesnių“ gėrimų. Vėliau grįžome į kempingą. Jūra vos už kelių metrų nuo stovyklavietės, žvaigždėtas dangus, ko dar gali reikėti? Galiu atsakyti – šilumos. Neslėpsiu, miegoti palapinėje tokiu metų laiku buvo iššūkis. Australijos pietuose klimatas šaltesnis. Naktį temperatūra siekė vos 8 laipsnius. Tai, žinoma, nebuvo netikėta. Žinojome, kad čia šalčiau, bet manėme kad poros megztinių ir šiltų kelnių turėtų užtekti. Na, mes klydome. Neužteko. Todėl tai buvo primoji, ir paskutinė naktis, kurią praleidome palapinėje. Tiesa, miegoti buvo įmanoma, nežinau, kaip mano merginai Gretai, tačiau aš ryte atsibudau visiškai pailsėjęs ir kupinas naujų jėgų, pasiruošęs nuotykiams ir alkanas, kaip meška. Štai tokia buvo pirmoji mūsų kelionės diena, trumpa, bet daug žadanti. Laukite antros dalies ir sužinosite, kaip mums sekėsi kitą dieną, pažadu daug gražių vaizdų.