Karolinos blogas. Pradžių pradžia, mano rekomendacijos

Turbūt akivaizdu, kad savo tolimąjai kelionei į Australiją pasirinkau būtent šį tinklapį.

Prieš tai gerai pasvėriau ir palyginau portalus, kurie siūlo šią galimybę – t.y. dokumentų tvarkymą ir pagalbą žengiant pirmus žingsnius raudonojoj žemėj. Visi portalai turi teigiamų atsiliepimų ir sėkmės istorijų. Tačiau tik Svajonių Australijoje radau visą reikalingą informaciją, asmeninį čia gyvenančio Žilvino ir Artūro požiūrį. Mėgstu sprendimus ir išvadas daryti pati, o tam pirmiausia reikia susirinkti pakankamai žinių, kad galėčiau sau ir artimiesiems pagrįsti ir įrodyti, kad čia verta ir apsimoka važiuoti. Mainais už nemokamai pateiktą informaciją šiame portale, aš atsilyginau savo pasitikėjimu ir kaip suprantat – jau mėnesis kaip sėkmingai minu Australijos žemę.

Kokie etapai dokumentų tvarkyme puikiai nupasakota jau svetainės tituliniame puslapyje. Bet jei įdomu, galiu pasidalinti savo patirtimi, kaip per visus šiuos etapus ėjau aš 🙂

  1. Tvirtai nusprendžiau, kad iš gyvenimo noriu KAŽKO DAUGIAU, ir kad tas daugiau yra Australija.
  2. Išsirinkau padėjėją Artūrą, dokumentų tvarkymui ir patarimams.
  3. Išsirinkau miestą. Prieš tai svarsčiau variantą vykti į Pertą. Bet suvokiau, kad didesniame mieste (Sidnėjuj) didesnės ir galimybės, pasirinkimo gausa ir pati rinka. Žinoma ir konkurencija.

Kiek teko girdėti (kol kas tokios patirties dar tikrai neturiu) Sidnėjus palyginus su likusia Australija yra kaip didmiestis ir kaimas. Kituose miestuose namai daugiausia privatūs ir išsidėstę labai plačiai, tad žaidžia ir kitas dalykas – transportas. Kaip suprantu, ten sunkiau nukeliauti iš taško A į tašką B. Kita vertus, daugiau gamtos. Rinktis jums.

  1. Artūro padedama išsirinkau mokymo įstaigą. Kol kas dar tik mėnesis kaip mokausi AIPE Leadership and Management. Tvarkaraštis labai geras – dvi pilnos dienos per savaitę. Kaip suprantu tos dienos gali keistis, bet kol kas – penktadienis ir šeštadienis. Sau susidėliokit prioritetus:
  • Pirmiausia ar jums reikia mokslų tik dėl pačios vizos ar norit gauti ir žinių. Jei tik dėl vizos imkit pigiausius ir paprasčiausius.
  • Jei norit gaut žinių, tada kokioje srityje? Pasirinkimas tikrai platus.
  • Ir paskutinis dalykas – kiek tų žinių jums reikia? Nuo to priklauso kokio rimtumo koledžą ir su kokiu tvarkaraščiu norit rinktis.

Šiek tiek plačiau ką tai keičia:

Su studento viza ne tik kad turėsit turėti tam tikrą lankomumą (80%), atsiskaitymus, bet ir ribotą darbo laiką. Pavydu žiūrėti į vokiečius, prancūzus ir kitus, kai gauna Working Holiday vizą ir neturi taupyti pinigų mokslams, mokytis, ir dar gali legaliai dirbti pilnu etatu. Todėl, jei norit palengvinti sau gyvenimą, rinkitės kuo pigesnes ir paprastesnes studijas.

Man asmeniškai prie Vilniaus Universiteto Biologijos bakalauro labai tinkamas variantas pasirodė Management studijų kryptis. Turiu planų ką veiksiu su tuo diplomu net ir grįžus į Lietuvą. O tvarkaraštis man labai tinkamas ir galvos dėl to neskauda. Žinau pavyzdžių tų, kurie atvyko čia šiek tiek giliau pasimokyti, tačiau sunkiai vargsta su darbo ir mokslo derinimu. Arba sunkiai suraupo pakankamai pinigų už brangias studijas ir važiuoja namo. Tad gerai pagalvokit apie šį sprendimą. Visuomet paranku susirasti žmonių besimokančių tą dalyką toje mokymo įstaigoje ir pasikonsultuoti.

  1. Išėjau iš darbo ir “pilnu etatu” dirbau namų darbus, kad migracija į Australiją būtų kuo lengvesnė. Tai susidaro iš tokių žingsnių kaip:
  • Prisijungti prie visų egzistuojančių portalų Facebooke, kurie susiję su Australijos Lietuviais, Lietuviais Sidnėjuje ir panašiai. Skaityti visą ten esamą informaciją ir susikurti kuo geresnį paveikslą to, kaip ten viskas yra.
  • Bendraudama su draugais sakydavau kad išvykstu, pasakodavau savo planus. Visi esam socialios būtybės, tad visi pažįsta kažką, kad žino kažką kas buvo Australijoje. Nepraleidau nei vieno tokio kontakto, visus susiradau, parašiau. Niekad nežinai su kuo gyvenimo kelias suves. Kad ir oro uoste mane čia pasitiko mano labai gero draugo draugo draugas. Būkim draugiški 🙂
  • Susikūriau ir atsispausdinau CV, kaip tai padaryti tinkamai rasite atskirame straipsnelyje.
  • Pasidariau daiktų sąrašą, kuriuos turiu pasiimti. Visgi tik 40kg, dviems metams (mano atveju).
  • Išsinagrinėjau kokie orai laukia. Negyvenkit vien paskalomis, pasidomėkit orų prognozėmis ir statistika. No to priklausys ir kokius drabužius reikia vežtis.
  • Ko nepadariau aš, bet būtų buvę gerai iš karto pasiruošti – užsiregistruoti darbo paieškų portaluose, susikurti normalius profilius. Patyrinėti būsto paieškos tinklapius. Paskui nebus laiko, reikės veikti.
  • Atsidaryti banko sąskaitą Commonwealth banke. Ją atsidaryti lengviau nei užsiregistruoti pažinčių portale (sakau iš patirties;) Dėl to man kilo įtarimų, nes buvo PER DAUG lengva. Bet galiu drąsiai sakyti – patikima. Kad apsidrausčiau pirmuoju kartu dar būdama Lietuvoje persisiunčiau tik dalį pinigų, o pavedimas kainuoja apie 26€. Atvykusi pamačiau, kad viskas čiki ir persiunčiau likusią dalį pinigų. Yra galimybė siųstis juos per Western Uninion kas kainuoja pigiau, bet neteko bandyti. Artūras padės sutvarkyti visus šiuos dalykus, galima išvengti ir tarptautinio pavedimo mokesčio.
  • Susidėlioti punktais kur pirmomis dienomis reikia nueiti. Ne, aš ne apie lankytinus objektus 😛 Pirmiausia manau būtų bankas, kortelei atsiimti; tada mokymo įstaiga; transporto ir sim kortelės pirmimas, paskui turbūt dėdė Artūras 🙂
  • Nusižiūrėti geriausius kelionės bilietus. Savo skrydį jau buvau išsirinkus prieš kokią savaitę. Gavusi STARTĄ (tiksliau vizą) iškart pirkau. Tai pirmadienį buvo viza – sekmadienį aš jau skridau 🙂 Asmeninis patarimas – imkit kuo mažiau persėdimų ir kuo greitesnį. Kuo daugiau persėdimų tuo didesnė tikimybė prarast lagaminą, pavėluoti ar panašiai. Kuo ilgesnė trukmė – tuo labiau nustekenti jausitės tik atvykę. Aš iš Vilniaus važiavau autobusu į Varšuvą, iš ten į Dubajų ir iš ten į Sidnėjų. Manau 100€ paklaida yra ne tokia esminė, kai renkiesi tarp 2 ar 4 persėdmų ir 24 ar 40h trukmės. Idealu jeigu jūsų lėktuvas nusileistų vakare, tuomet keliausite iškarto į lovą. Mylėkit save.
  1. Stojimo procesas paprastas. Man asmeniškai teko padaryti anglų kalbos testą, tokį kaip mokykloj (trukmė neribojama, galėjau visuo naudotis), turėti pokalbį per skype ir laukti.
  2. Susimokėti už mokslus. Būti priimtai.
  3. Aplikuoti vizai, susimokėti už vizą.
  4. ….tą ankstyvą pirmadienio rytą gauti į email laišką ir Australijos vyriausybės, kad galų gale svajonės pildosi ir galiu atvykti. Puikiai prisimenu tą jausmą, nes visi popieriai “suvaikščiojo” per mėnesį, kuris gerokai prailgo, ir tai buvo mano PERGALĖS VALANDA. Pirmas kelias valandas niekam nesakiau nes neglėjau suvokti. Nes nesijaučia laiminga, buvau pasimetus. Supratau, kad DABAR TAI BUS VAIZDŲ 🙂

Tikiuosi sąrašas neišgąsdino, ne tokiam smulkmeniškam žmogui kaip aš turbūt viskas paprasčiau. Nebijokit.

Manau, kad jei atskraidintumėt australą į Vilnių ir lieptumėt susikurt gyvenimą “iš naujo” kaip kad mes darom Australijoj, jis tikrai nesusitvarkytų. Garnatuoju. Kad ir kas benutiktų, žinokit, kad mes lietuviai ir mes mokam neįtikėtinai suktis!!!

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *