Blog

Labas. Ir VĖL savaitgalis. Kelionė? Ne… Deja visas planuotas keliones teko atidėti dėl šiuo metu Australijoje, įskaitant ir Sidnėjų, siaučiančių liūčių ir blogo oro atvejų. Kad ir kaip bebūtų gaila, čia irgi lyja kartais. Toks oras man net gi priminė lietuvišką vasarą, kai dieną būna karšta, o artėjant vakarui prasideda liūtis su žaibais. Tačiau per lietų irgi galimą šį bei tą nuveikti ir kažką apie tai parašyti, ką ir mėginu dabar padaryti. Taigi papasakosiu ką veikėme šį lietingą savaitgalį, taip pat paminėsiu keletą ‘random‘ naujienų iš savo gyvenimo.

Trumpai apie dabartinę situaciją

Vis rašau apie nuotykius ir keliones, jog atrodo daugiau nieko neveikiu šiame tolimame žemyne. Pamaniau, jog pats laikas būtų trumpai parašyti apie tai, kaip man sekasi tuo metu, kai nekeliauju.
Mokslai? Na, daug nėra ką pasakoti, neseniai buvo egzaminų sesija. Egzaminai nebuvo sunkūs. Stengiausi lankyti paskaitas, o jeigu jas lankai – tai ir egzaminas bus išlaikytas. Tikiuosi neprisišnekėsiu, nes rezultatų vis dar nežinau. Dabar – vasaros atostogos. Bet juk dabar gruodis? Taip dabar gruodis. Ir tai pirmasis vasaros mėnesis Australijoje. Australams Kalėdos visą gyvenimą asocijuodavosi su vasara. Vasara su kalėdinėmis dainomis, Kalėdinės eglutes čia stovi prie 30 laipsnių karščio. Keista. Bet lengvai priprantama. Visi puošiasi perka dovanas, o aš stengiuosi prisiversti pajusti Kalėdinę dvasią, ko padaryti kol kas man nelabai gaunasi. Nesakysiu, kad pasiilgau sniego, nes nepasiilgau, bet kalėdos su žaliais medžiais ir palmėm bus kitokios. Ir nors Kalėdos bus šiltos tiesiogine to žodžio prasme, tačiau šeimos šilumos trūks prie Kūčių stalo ir jos neatstos net ir 40 laipsnių temperatūra… tai bus vienintelis šių Kalėdų minusas. Tokią situaciją galima sušvelninti, nes egzistuoja toks dalykas kaip paštas. Neseniai gavau dviejų kilogramų siuntinį iš Lietuvos nuo savo šeimos. Jame buvo lietuviškų saldainių, hematogenų, kūčiukų, imbierinių kalėdinių sausainių ir gražiausi sveikinimai. Tai buvo geriausia išankstinė Kalėdų dovana! Ačiū mamai ir tėčiui.

Naujausias šios savaitės įvykis – radome naują butą nuomai! Miesto šurmulį iškeisime į namus prie paplūdimio. Na gerai.. jie nėra visiškai ant paplūdimio, bet 10 minučių pėstute – nėra taip jau toli. Ramus rajonas, daug žalumos ir nuosavų namų. Jau įsivaizduoju savo rytinius bėgiojimus šalia vandenyno. Mm. Berods ir viešasis baseinas yra prie pat kranto, o baseinus aš ypač mėgstu. Gyvensime dviejų kambarių bute, kurį dalinsimės su mergina iš Brazilijos. Užstatas jau sumokėtas, tereikia sulaukti sausio mėnesio.
Kalbant apie butus, čia juos rasti tikrai nėra sunku. O ypač dabar, kai šiuo klausimu padeda ir svajoniuaustralija.lt, nes išplėtė savo veiklą ir užsiima nekilnojamo turto nuoma.

Apie darbus. Darbas sekasi neblogai. Užsidirbu pats, todėl paramos prašyti niekieno nereikia. Tiesa, valandų skaičius, kurį dirbu – nėra labai tenkinantis mano norus, todėl vis ieškau papildomų galimybių nugriebti kokį dolerį sau į kišenę. Pvz. šią savaitę radau darbą vienai dienai ofise. Buvo labai lengva. Tereikėjo surinkti informaciją iš knygų ir perkelti į kompiuterį. Per vieną dieną užsidirbau pragyvenimui visai savaitei. Not bad.
Mano draugė Greta, dirba du darbus. Skamba baisiai, bet taip nėra. Turi ir laisvo laiko, ir maisto gauna nemokamai (gaila, kad man jo neparneša iš ten), ir pinigams kauptis sąlygos yra. Gyvenimo kokybė būnant čia vis gerėja.

Savaitgalis

Šį savaitgalį, kaip jau minėjau pakeliauti nepavyko, dėl blogo oro. Tad nusprendėme tiesiog pasidžiaugti netoliese esamais vaizdais ir pasivaikščioti po miestą. Net ir apniukusią dieną, šis miestas atrodo įspūdingai.

Užklydome ir į luna parką, kuriame net ir blogu oru buvo pilna žmonių. Parkas nėra labai didelis, daugiausia skirtas mažiesiems. Tačiau laiką smagiai praleisti gali ir suaugę. Didelę vertę parkui suteikia jo buvimo vieta, nes pastarasis yra įsikūręs prie pat vandens, kur nuo kranto matosi garsioji opera. Taip pat šis parkas yra visai prie pat didžiojo harbour tilto, kuris sukuria didybės įspūdį. Tai buvo dar viena graži iki šiol neatrasta vieta (dabar jau atrasta).

Pasisupti nesuspėjome, nes užklupo lietus. Bet juk necukriniai – neištirpsim. Kalbant apie cukrų, buvo ir jo. Pamanėme, jog cukraus pagalba pavyks gauti energijos kitoms idėjoms, todėl prisipirkome ledų ir cukraus vatos. Per tokį orą lauke jau nepabūsi, todėl turėjome sugalvoti išeitį, kaip išnaudoti savaitgalio laiką. Gal būt cukraus, o gal būt mano stebuklingų idėjų ir telefoninio interneto dėka, suradau mums du bilietus į kiną už pusę kainos. Ir ne bet kokius – o su didžiausiu ekranu pasaulyje. Čia ne perkeltine prasme, jis tikrai traktuojamas, kaip didžiausias pasaulyje. Mes ne visada einame į kiną Sidnėjuje, bet kai einame, tai tas kinas turi ekraną į kurį žiūrėdamas gali nusilaužti galva. Taip tai buvo didelis ekranas. Net sėdėdami prieš paskutinėje eilėje turėjome sukinėti ne akis, o visą galvą. Įspūdis tikrai galingas. Štai toks buvo mūsų šeštadienis.

Sekmadienis buvo lietingas taip pat, todėl didžiąją jo dalį praleidome sekmadieniškai tvarkydami namus. Bet mes tokie žmonės, kurie namie negali išbūti ilgai. Atėjus vakarui išvažiavome į didžiausią pasaulyje (vėl) trumpametražių filmų festivalį. Buvo smagu, daug maisto, menininkųir įžymybių. Net ir bankomatas buvo.

Nežinau ar matosi, bet ir kabančius betmeno draugus šikšnosparnius sutikome.

Tai tiek trumpai apie mūsų savaitgalį ir naujausius įvykius. Cheers!