Blog

Darbas žmogų puošia

Sveiki gyvi, šiandien mano laisvoji diena, mano ilgai lauktas day-off. Seniau gyriausi, jog turiu daug laisvo laiko ir panašiai, na dabar galiu pasakyti, jog aš jo nebeturiu. Gal per griežtai pasakiau, jog nebeturiu. Žinoma, turiu. Visi randa laisvo laiko, kai labai nori.  Tačiau kartais tenka paaukoti dalelę laiko dėl pinigų. Žinau, yra sakoma – pinigai laimės nesuteikia, bet ką čia slėpti, pinigai man įrankis tą laimę pasiimti. Todėl pradėjau daugiau dirbti. Dirbu du darbus, o po darbų vakarais dar einu į paskaitas, o dar kažkada reikia surasti laiko ir šį bei tą įdomaus parašyti ir valgyti pasidaryti, ir draugų nepamiršti.  Gerai, kad esame dviese su Greta, susiderinam darbus, būna lengviau.  Žinoma, nežadu užsisedėti tokiame ritme, aš mėgstu keisti darbus, bandyti naujus dalykus. Na nebent darbas perspektyvus ir daug žadantis, tada pabūčiau ilgiau. Šiuo metu mano vizija yra tokia – padirbti, dar padirbti ir dar šiek tiek padirbti, kad galėčiau storą piniginę turėti. O tada – šiek tiek kelionių, atostogų ir džiaugsmo. That‘s my plan.

 Kelionė į egzotišką kaimą

Nekalbant apie darbus, praėjusią savaitę atradau laiko pamatyti vėl šį tą naujo.  Nors ir ilgai ruošiamės, pavelavom į du autobusus, o po to dar ir į laivą, bet diena buvo, kaip visada nuostabi.  Savaitgaliais, visos dienos nuostabios. Vieta, kurią aplankėme, panašu, jog nebuvo labai turistinė, o informacijos apie ją internete – ne per daugiausia. Apie ją sužinojome iš vietinių Australų. Tai lagūnų ir įlankų buveinė, apsupta australiškų kalvų ir eukaliptų. Aplink laiveliai, žaidžiantys vaikai, vietinių australų namai ir viskas, kaip iš filmų.  Tiesą pasakius, net nesitikėjau, kad ten bus taip gražu, todėl net fotoaparato nebuvau pasiėmęs, teko naudotis išmaniuoju telefono aparatu nuotraukoms pašaudyti.

Atvykus į vietą patekome į australų kurortinį jaukų kampelį, begiojo šunys, vietiniame bare grojo gyva muzika, daug kas gurkšnojo gėrimus, maudėsi. Jaučiausi, kaip kokiame egzotiškame kaime. Netoliese plaukiojo lailveliai. Su vienu iš jų paplaukiojome ir mes už studentišką kainą. Plaukėme aplink salą pavadinimų „Scotland Island“.

Nusprendėme išlipti ir šiek tiek pasivaikščioti po miškelius (kurie buvo panašūs į džiungles). Konkretaus tikslo neturėjome, todėl ėjome bet kur. Kartais taip yra geriausia, nes atrandi visokių įdomių vietų, kurių net nesitiki pamatyti. Sutikome vietinius pensininkus, gyvenančius svajonių gyvenimą. Be raukšlių, laimingi, sportiški, su humoro jausmu.  Pasiklausę pasakojimų apie ant kelio randamas gyvates ir apie medžius metančius savo žievę, patraukėme toliau į mišką. Sutikome ir mažą kengūrą. Ši nebuvo tokia darugiškaip, kaip pensininkai ir į kalbas nesileido. Selfio pasidaryti kartu neleido.

Visą laiką tiesiog vaikščiojome ir grožėjomes gamta. Vienam draugui įsisiurbė kažkoks šliužas į koją. Berods nenuodingas. Tik krauju pasivaišino ir tiek. Skanaus, kas valgo.

Miškuose matėme indėniškas palapines, kupranugarių skulptūras ir dar keletą keistų dalykų. Kaip supratau, čia buvo vietinių miškų gyventojų nuosavybė. Ilgai netrukus pradėjo temti, tad sulaukę laivo išplaukėme namo.

Tiesa, norint susistabdyti laivą, kuris praplukdytų namo, reikia iškelti raudoną vėliavą. Kitu atveju gali laukti visą amžinybę, o gal ir dar ilgiau.  Po ilgos dienos laukė gilus ir geras miegas. O kita diena – kitas nuotykis ir nauji iššūkiai!

Dėmesio!

Pabaigai norėčiau šiek tiek pasigirti, nusipirkau fotoaparatą! Naują, gražų, modernų, tad savo nuotykius galėsiu perteikti jums dar ryškiau ir gyviau. Filmukų taip pat pamontuosiu. Jei patinka mano įrašai, ar šiaip domitės kelionėmis užsukite į mūsų Facebook grupę „Svajonių Australija – Studijos, Emigracija, Verslas“. Taip pat galite rašyti: Svajonių Australijos įkūrėjui, globėjui ir puoselėtojui – Artūrui Mickui.