Blog

Šių metų pradžia kaip ir pabaiga su daug įvykių.
Visų pirma sugedo mano kompiuteris ir praradau daugybę failų, tarp jų ir prisijungimus prie visų tinklapių, todėl šiek tiek delsiau parašyti naujienas, na o gerų naujienų buvo daugiau.

Visų pirma buvau išvykęs pirmą kartą būriuoti su Ambersail. Jausmas iš ties neįprastas, kuomet 24 valandas per parą tave siūbuoja, galinga stichija ir tu bandai joje išgyventi.
Atvykęs pirmą dieną prisijungiau prie Klaudo ir Roko, šiek tiek pakeliauti per šią įdomią salą turinčią įspūdingą ir tik čia aptinkamą gyvį Tazmanijos velnią…Nieko nuostabaus, kad jo miške neaptikome, bet pamatėme vietinį ežį (echidna) ir krūvą kengūrų, kurios buvo murzinos pilkos spalvos ir visai nepanašios į  per TV matytas Australijos kengūras.
Gamta ir landšavtas iš ties panašus į pačios Australijos, tik daugiau lapuočių medžių, vietomis kylant į kalnus gamta priminė gimtąją Lietuvą. Taigi prisegu keletą įdomesnių kadrų ką teko pamatyti.

Nukeliavus maždaug 100km nuo Hobarto, negaliu pasakyti, kad Tasmania yra kažkuo tai ypatinga. Vienintelis kas nustebino tai gamta pakilus virš 1000 metrų. Minimalistinio stiliaus gamtos grožis ir puikiai sutvarkyti takeliai paliko iš ties neblogą įspūdį ir norą turėti pirtelę kalnuose ( nuotraukos auksčiau ).
Taigi kelionė per ilgai neužtruko po apylinkes ir grįžome atgal į laivą. Čia susipažinau su dar keletu komandos narių su kuriais planuojama išplaukti. Draugiškai sudaužėme bokalais su likusiais Sidnėjus – Hobartas regatos dalyviais, kurie jau kitą dieną keliavo namo į Lietuvą. Naktis buvo rami, o miegas gilus.

Pirma diena būriavimo iš ties buvo mums be galo sėkminga, kadangi Hobarte temperatūra netikėtai ašilo iki + 26, o kitą dieną jau buvo net virš + 30, šiai salai tai buvo netikėti ir senai matyti karsčiai, tad kas planuojate lankyti Tazmanijos salą geriau tai daryti vasara, kadangi tik atvykus, lauke pasitiko tik +14 laipsnių šiluma.
Su Ambersail keliavo iš viso 7 turistai, tame tarpe ir aš. Keletas nuotraukų iš pasiruošimo išplaukiant.

Kairėje kapitonas Linas Linkus, dešinėje Žydrūnas

Kas nustebino, tai kamyninė valtis, kurie jau atsikimšo alų prieš 9 ryto…

Man bijančiam auksčio tai atrodė nelabai smagiai, bet kažkas laive turi padaryti šį darbą (aukštis apie 30 metrų)…

Kažkas juk turi atlikti šį darbą…

Pirma diena pasibaigė įspūdingais kranto vaizdais, dėl techninių sumetimų komanda nerekomendavo trauktis telefono ar fotoaparato, kadangi jūroje  didelė drėgmė + druska, technika labai greitai atsako veikti, taigi nuotraukų nėra..
Visi pasiskirstėme į 3 vachtas ir budėjome ant denio kas 4 valandas, būdėjimo metu dažniausia pamainomis vairavome jachtą, traukėme bures, padėjome gaminti valgyti, bei mėgavomės vaizdais. Jūra ir krantai iš ties įspūdingi.
Antrą dieną, o teisingiau naktį buvo daugiau išbandymų ir adrenalino, kadangi vėjas pakilo iki 28-30 mazgų ( 1 mazgas 1,852 km per valandą, o jachtos vidutinis greitis buvo 10-12 mazgų. Kaip naujokams iš ties užteko , o mano vachtos ir vairavimo metu, pagavau tokią gerą bangą, kad mūsų kapitonas Linas Linkus turėjo vandens kišenėse. Nieko nuostabaus kuomet bangos po 3-4 metrus tave pagauna..

Vachtos metus gaudavome pavairuoti jachtą kartais ilgiau nei valandą

Kas buvo baisiausia, tai miegoti naktį, ypač kuomet laivą pagauną didelės bangos…Neslėpsiu, vieną naktį jau meldžiausi, kadangi viduje garsai žiauriai bauginantys ir atrodo, kad laivas jau tuoj tuoj lūš pusiau.
Ką reikėtų dar pažymėti, tai apie Ambersail komandos kulinarinius sugebėjimus. Rokas ir Gintas Milevičiai vaišino puikiai patiekalais, kartais jaučiausi kaip apsilankęs geriausiuose Australijos restoranuose.
Trečia diena iš ties pasitaikė puiki, saulėta, be lietaus ir puikiu vėju. Ryte pasitikau saulę ir mėgavausi puikiais vaizdais, o vakarėjant visi daugiau atsipalaidavome ir pasiekėme Melbourn’o krantus.

Ambersail jachtos viduje

O čia nuo denio.

Belieka padėkoti visai komandai už šiltą priėmimą, pamokas ir smagius pokalbius. Tikiuosi susitikti artimiausiu metu ir vėl, gerų varžybų ir gero vėjo – vėjo vėjo vėjo!