Šventės
Šventės šiais metais buvo kitokios. Sakydamas kitokios, turiu omeny visiškai kitokios. Labai keista suvokti, jog australams Kalėdos ir Kūčios visą gyvenimą asocijuojasi ne su žiema ir sniegu, bet su vasara ir saule. Čia Kalėdas žmonės pasitinka paplūdimiuose su maudymosi šortais ir bikiniais, o ne su šiltais megztiniais prie namų židinio. Buvau įpratęs jog kalėdinis švenčių laikotarpis, tai ramybės ir susikaupimo metas. Dažnam lietuviui tai laikas, kuomet tradiciškai apmąstomi per metus nuveikti darbai, skiriama daug dėmesio šeimai, buvimui kartu. Čia, Australijoje kiek kitaip. Nežinau ar teisingai susidariau nuomonę, nes šventes čia sutikau pirmą karta, bet australams čia toli gražu ne ramybės metas. Australai per Kalėdas atsipalaidavę, džiaugiasi geru oru, tradiciškai lekia į paplūdimį, švenčia, kepa kepsnius, geria alų, šėlsta, šoka, džiaugiasi draugų kompanija. Žodis šventė čia suprantamas tikrai tiesiogiai. Tai buvo mano pirmos Kalėdos ir Kūčios, kurias pasitikau ne su savo šeima prie stalo. Trumpai papasakosiu, kaip tos mano Kalėdos atrodė.
Kalėdinė nuotaika. O gal australiška?
Vienas dalykas vis dėl to išliko toks pat kaip Lietuvoje. Tai prieš Kalėdinė dovanų pirkimo karštinė. Žmonės čia, kaip ir Lietuvoje prieš Kalėdas važiuoja į prekybos centrus, tik čia žmonių gal dar 5 kartus daugiau negu Vilniaus Akropolyje. Iš tikrųjų man buvo sunkoka pajusti Kalėdinę nuotaiką gyvenant Australijoje, ir kiekvieną rytą prieš Kalėdas nubudus pažiūrėti pro langą ir matyti ne sniegą ir plikus arba apšerkšnijusius medžius, bet saulę ir žmones su šortais. Tačiau nepaistant visko, prekybos centras buvo ta vieta, kai tikrai pajutau, jog kalėdos ant nosies. Prekybos centrai gražiai išpuošti, todėl būdamas po stogu, kur nesimato saulės, trumpam gali susikurti gana stiprią kalėdinę nuotaiką. Trumpam. Išėjus į lauką vėl jautiesi, kaip Styvas Irvinas kepantis saulėje.
Čia daug kalėdinių eglių Sidnėjuje. Net sunku pasakyti, kuri toji pagrindinė. Visame mieste, kas kažkiek metrų gali pamatyti išdabintas spygliuotes. Prie vienos iš jų pasidariau nuotrauką ir aš. Pastaroji ne spygliuota, o iš lego detalių sukonstruota.
Kūčios
Mūsų Kūčios buvo ne australiškos. Kad ir kaip kepino saulė ir viliojo paplūdimiai, nusprendėme dar kol kas nepatapti australais, ir sutikome Šv. Kūčias lietuviškai. Lietuvių kultūros klube, prie stalo su kūčiukais, silke, aguonpieniu, plotkelėmis ir lietuviškomis tradicijomis. Širdimis trumpam persikėlėme į Lietuvą. Sotūs ir išsipūtę pilvai priminė namus. Buvo laiko pabendrauti su kitais lietuviais, išgirsti įdomias istorijas iš patyrusių lupų.
Turėjome progą išgirsti ir lietuviškai skambančias giesmes. Lietuvių grupė Sadūnai surengė nedidelį koncertuką
Kalėdos
Skirtingai negu Kūčias, Kalėdas sutikome australiškai. Norėjosi pasijausti taip, kaip jaučiasi tikri australai. Surengėme mini vakarėlį vieno lietuvio namuose, kur kepėme kepsnius, gaminomės hamburgerius, klausėmės muzikos, žaidėm šaradas ir daug bendravome. Taip pat aplankėme paplūdimį, daug maudėmės, valgėme tortą, rinkome moliuskus ir kriaukles, žodžiu – visiškai neįprasta veikla Kalėdoms! Laukiu kitų Kalėdų! Seniau, dar gyvendamas Lietuvoje kartais pamąstydavau, koks jausmas būtų sutikti Kalėdas ten, kur šilta? Ir štai aš jau žinau koks tas jausmas – nuostabus, nepakartojamas, šiltas ir paliekantis prisiminimus.
